საიტის მენიუ
სექციის კატეგორიები
სამხედრო ისტორია [11]
სამხედრო ისტორია
საქართველოს ისტორიული დოკუმენტები და ნარკვევები [13]
საქართველოს ბრძოლოები [2]
მინი ჩატი
ჩვენი გამოკითხვა
საიტის შეფასება
სულ პასუხი: 164
სტატისტიკა

სულ ონლაინში: 1
სტუმარი: 1
მომხმარებელი: 0
პარასკევი, 29-მარტში-24, 12.27
Welcome Guest

Publisher

Main » Articles » ისტორია » სამხედრო ისტორია

პრომეთიზმი

kavkasieli xalxis monawileoba poloneTis 1918-1921 wlebis damoukideblobisaTvis brZolaSi

 poloneTis samxedro nawilebSi kavkasiel oficerTa gamoCena Sedegi gaxldaT mecxramete saukunis dasasruls formirebuli politikur koncefciisa, romelsac mravali wlis Semdeg “promeTeizmi” ewoda. Mmisi fesvebi SeiZleba SevniSnoT poloneTis socialisturi partiis moRvaweTa  nawilis mier jer kidev gasuli saukunis 80 - 90-ian wlebis gardatexaze aRiarebul SexedulebebSi. isini 1893 wels, ruseTSi, im dros gabatonebuli situaciis Rrma analizis safuZvelze, darwmundnen imis aucileblobaSi, rom unda uaryofiliyo am qveynis proletariati, rogorc erTgarovani masa. poloneTis socialisturi partiis moRvaweTa aseT Sexedulebas ganapirobebda mefis saxelmwifos  calkeuli nawilebis revoluciisaTvis mzadyofna. ZirZvel ruseTSi warmatebis naklebi imedi iyo, xolo rac Seexeba poloneTis samefos, igi iTvleboda imperiis im nawilad, romelic yvelaze ufro adre momwifda amisaTvis. amitom, swored aqedan unda momxdariyo egreT wodebuli “ gadanergva ” mefis ruseTis danarCen kuTxeebSi. aseTi saxis  “ revoluciis eqsportis ” warmatebiT ganxorcielebis imedsac ara rusul mosaxleobaSi xedavdnen. Eemansipaciuri  miswrafebebis nebismieri saSualebebiT xelSewyobas Sedegad unda mohyoloda revoluciis gamarjveba da e.i. poloneTSi damoukideblobis aRdgena. am ideas gulmxurvaled  uWerda mxars iuzef pilsudski, romelmac isargebla iaponia - ruseTis omis dawyebiT da 1904 wels 13 ivliss tokioSi, iaponiis sagareo saqmeTa saministros moxeles memorialiT warudga. pilsudski, iaponelebs daxmarebas sTxovda saerTo mterTan brZolaSi da aqve miuTiTebda, misi azriT, gamarjvebisaTvis saWiro efeqtur meTodze. rac damoukideblobis surviliT Sepyrobili ara rusi xalxisaTvis mxardaWeraSi unda gamosaxuliyo. igi iaponelebis yuradRebas amaxvilebda im faqtze, rom rusebi miuxedavad imisa, rom warmoadgenen yvelaze mravalricxovan erovnul jgufs ruseTis imperiaSi, mainc mTeli qveynis mosaxleobis Nnaxevarsac ki ar Seadgenen. baraTis mixedviT rusebi 57 - 59 milioni iyo, maSin rodesac polonelebi 12 - 13 milioni, rusinebi 15 - 16 milioni, xolo danarCeni xalxebidan yvelaze mravalrivxovanic ki ar aRemateboda 10 milions. pilsudskis azriT “ monoliTurobas moklebul qveyanaSi sust wertils aqilevsis qusli warmoadgens, da swored aq unda umiznebdes ruseTis yvela mteri ”. moxsenebiT baraTSi polonelebs ekuTnodaT gansakuTrebulad mniSvnelovani roli ruseTTan brZolaSi. avtoris azriT  “( . . . ) mxolod polonelebs SeuZliaT saqame miiyvanon Ria brZolamde da Caiyolion  masSi ruseTis mier damorCilebuli danarCeni xalxebi ”. 

1912 wels, parizSi litveli gabrisi gamoscemda gazeT “ Les Annales des Nationalites ” miZRvnils ruseTis xalxebis damoukideblobisken miswrafebisadmi. aseve parizSi, misive iniciativiT dafuZnda “ L’union des nationalites ”, romelic mouwodebda am xalxebis ganTavisuflebisaken. kavSiris moqmedebam nayofi gamoiRo. 1916 wlis ivnisSi, lozanaSi ruseTis xalxebis kongresze, miRebuli iyo “erovnebaTa uflebebis deklaracia,” romelmac gamoacxada am erebis sruli gamosvla mefis morCilebis qveSidan.

am Canafiqris ganxorcielebas xeli Seuwyo  ruseTSi politikuri cvlilebebis mimdinareobam. 1917 wlis 24 noembers saxalxo parlamenti  “ kurlutai ”  yirims damoukidebel saxelmwifod acxadebs. Semdgomi pirveli qveyana, romelmac 1918 wels gamoacxada Tavisi damoukidebloba, ukraina iyo. mokle droSi maT kvals daadgnen belorusebi, azerbaijanelebi, somxebi, qarTvelebi, Crdilo kavkasielebi. analogiur gza airCies baltiis qveynebmac.

yvela es movlenebi iuzef pilsudskis Zalian didi yuradRebis qveS mimdinareobdnen. igi ara mxolod inarCunebda Zvel kontaqtebs, aramed cdilobda axali daemyarebina im erebTan, romelnic miiswrafodnen ruseTis gavlenis qveSidan ganTavisuflebisaken. pilsudskis azriT aseTi kavSirebi poloneTs damoukideblobis mosapoveblad iyo aucilebeli da garda amisa, samomavlod, ruseTis mxridan moixsneboda yovelgvari safrTxe.

poloneTis respublikisaTvis yvelanairi ruseTi potenciur safrTxes warmoadgenda. Tavdacvis mizniT saWiro iyo misi maqsimaluri dasusteba. amis saukeTeso saSualeba ki misi yvelaze metad arsebiTi nawilebis CamoSorebaSi mdgomareobda. aseT mniSvnelovan punqtebs ukraina da kavkasia warmoadgenda. amitom poloneTi Segnebulad unda cdilobdes am erebTan kargi damokidebuleba hqondes  da mxari daeWiros maT miswrafebebs damoukideblobis mosapoveblad.

ruseTisaTvis kavkasias gansakuTrebulad arsebiTi mniSvneloba ramodenime momentis gamo hqonda. igi xom TurqeTis gamomyof bunebriv zRudes qmnida, aseve damakavSirebeli xidi iyo evropasa da Sua azias Soris. aqve ido saxmeleTo gzis gasaRebi indoeTisaken.  ZiriTadi samxreT - aRmosavleTi bazebis dakargvis SemTxvevaSi, Savi zRvis kavkasiis navsadgurebi SeiZleba ruseTis flotisaTvis ukanaskneli dasayrdenni gamxdariyvnen. misTvis umniSvnelo ar iyo agreTve am raionis uamravi wiaRiseuli simdidre, - upirveles yovlisa navTobi da msoflioSi  umdidresi manganumis sabado. am regionis xalxebma damoukidebloba 1918 wlis maisSi gamoacxades.

kavkasiaSi im dros bevri poloneli imyofeboda. 1917 wlidan iwyeba maTgan polonur samxedro nawilebis Camoyalibeba. isini yvelgan garkveuli simpaTiiT sargeblobden da amitom adgilobrivi xelisuflebis mxardaWerasac pouloben. es gamoixateboda ara marto am nawilTa organizebis saqmeSi daxmarebiT, aramed maTi bolSevikebisagan dacvaSic. ase moxda magaliTad 1917 wlis bolos, rodesac kapitan ressleris polonuri batalioni iZulebuli Seiqmna daetovebina baqo, maT mxardaWera swored Crdilo kavkasiaSi hpoves. mogvianebiT es batalioni daRestnis armiis SemadgenlobaSi monawileobas Rebulobda bolSevikebis wiaaRmdeg brZolebSi.

polonelebis TavSeyris mTavar punqts saqarTvelo warmoadgenda. TbilisSi 1917 wlidan moqmedebda polonuri komiteti. am qalaqSive imyofeboda poloneTis diplomatiuri warmomadgeneli vaclav ostrovski. gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda 1920 wlis TebervalSi misiis gamogzavnas titus filipoviCis xelmZRvanelobiT. misi mTavari mizani iyo daemyarebina mWidro urTierTobebi politikur - samxedro sferoSi saqarTvelos, azerbaijansa da sasomxeTTan. misi TbilisSi Camosvlis Semdeg, 1920 wlis aprilSi, SemuSavda saqarTvelosTan samxedro kavSiris proeqti. igi iTvaliswinebda am respublikisTvis poloneTis daxmarebas iaraRiTa da aRWurvilobiT, aseve operatiuli TanamSromlobis ganmsazRvrel gegmas. am molaparakebis safuZvelze saqarTvelos unda ganexorcielebina mcdelobebi antibolSevikuri moZraobis Crdilo kavkasiis teritoriebze gavrcelebasaTvis. dagegmili iyo, rom msgavsi xelSekrulebebi daideboda kavkasiis danarCen saxelmwifoebTanac, magram rodesac konsuli filipoviCi miznis gansaxorcieleblad baqoSi gaemgzavra, 1920 wlis 28 aprils internirebuli iqna am qalaqSi SemoWrili wiTeli armiis nawilebis mier. filipoviCis misiis gagzavnis iniciatori pilsudski iyo, romelic 1920 wlis dasawyisSi bolSevikebis winaaRmdeg mimarTul did aqcias amzadebda. ukrainaSi dagegmili didi militaruli operaciis dawyebamde damyarebuli iqna samxedro-politikuri kavSiri simon petliurasTan. moqmedebebs kavkasiaSi bolSevikebisaTvis SeuZlebeli unda gaexadaT aqedan poloneTis frontze Zalebis gadasrolis. miuxedavad imisa, rom filipoviCis internirebisa da poloneT - sabWoTa kavSiris frontze gauTvaliswinebeli situaciis gamo ver moxerxda qarTvelebTan mWidro urTierT - TanamSromlobis damyareba, maT moqmedebebs garkveuli gavlena mainc hqondaT mimdinare brZolebze. qarTvelebis mier bolSevikebis Setevis SeCerebam gamoiwvia is, rom poloneTisaTvis yvelaze mZime periodSi, 1920 wlis ivnisSi, ivlissa da agvistoSi kavkasiis frontidan ar mouxsniaT arcerTi didi samxedro Zala.

1919 - 1920 wlebSi poloneTSi imyofeboda sidamon erisTavis misia, filipoviCis elCobis qarTuli Sesatyvisi, mxolod sagrZnoblad nakleb aqtiuri.

      miuxedavad bolSevikebTan omis warmatebiT dasrulebisa, marSali pilsudski Zalian kargad acnobierebda qveynis mdebareobasTan dakavSirebul mdgomareobis seriozulobas. 1920 wlis dekemberSi yirimel TaTarTa warmomadgenel jafer seidametTan saubarSi Tqva -“(...)poloneTi SeuZlebelia namdvilad damoukidebeli iyos or bumberazs Soris (...). iqamde, sanam erebis didi raodenoba iqneba ruseTis uRels qveS, Cvens momavalze mSvidad ver vifiqrebT ”.

1923 wels marSali pilsudski CamoSorda aqtiur politikur cxovrebas, am movlenam Taviseburi uaryofiTi gavlena iqonia poloneTis da sabWoTa ruseTidan Tavis daRwevis surviliT Sepyrobili xalxis urTierTobaze. pilsudskis gadadgoma ar niSnavda manamde damyarebuli kontaqtebis gawyvetas. 1924 - 1926 wlebSi zemoT naxsenebi jafer seidametis garda mas xvdebian saqarTvelos warmomadgenlebi: n. ramiSvili, e. gegeWkori da m. CxeiZe. poloneTis sagareo saqmeTa saministrosa da generalur StabSi kvlav  rCeboda am sakiTxze momuSave xalxi jarSi, polkovnikebi Saetzeli da vaclav iendrJieviCi, sazRvargareTis saqmeTa ganyofilebis muSaki knoli da lukaSieviCi.

damoukideblobis erToblivi moZraobebi ganxorcielebuli sabWoTa ruseTis gavlenis qveS myofi erebis mier gansazRvruli iyo saxelwodebiT - promeTeizmi. am terminis warmoSoba bolomde ar aris naTeli. zogierTi avtoris mixedviT am moZraobas saxeli daerqva parizSi gamocemuli yovelTviuri Jurnalis saxelwodebidan “Promethee”,romelic am sakiTxebis propagandas eweoda. sxva avtorebi ki am terminis mamad TurqeTSi poloneTis saelCos samxedro ataSes polkovnik TadeuS Saetzels Tvlidnen. swored man, 1926 wels ankaraSi, ruseTisagan damoukideblobis msurvelTa Sexvedris dros winadadeba wamoayena, rom am moZraobas Serqmeoda promeTe. sxva versiiT es termini qarTvelebidan unda modiodes. 1926 wels iqmneba ruseTis mier Cagruli xalxebis promeTes liga. am organizaciaSi, romelsac SemoklebiT promeTes ligas eZaxdenen, gawevrianebulni iyvnen azerbaijanis warmomadgenlebi, Crdilo kavkasiis, saqarTvelos, dneprispira ukrainis, donisa da yubanis kazakebi, yirimisa da volgispira TaTrebi, Turqestanis da Crdilo ruseTis ugrofinuri  warmoSobis sami mcire eri. ligis mizani iyo ruseTis winaaRmdeg damoukideblobisaTvis erTiani frontiT brZola, aq gawevrianebul erebs Soris sadao sakiTxebis mogvareba, agreTve demokratiis idealebisa da xalxTa ligis propaganda.

    UurTierT TanamSromloba promeTeul erebs Soris Zalian kargad viTardeboda poloneTis sazRvrebs miRma. Rrma kontaqtebi iyo TurqeTsa da parizSi. im periodSi (1925 wlis bolosaTvis) iq imyofeboda TadeuS holuvko, romelsac zedmetsaxelad “pilsudsCikovskis” eZaxdnen da romelic iTvleboda sabWoTa ruseTis erovnuli problemebis mTavar mcodned. parizSi yofnisas igi dakavSirebuli iyo promeTeistebis emigrantTa did da sakmaod aqtiur jgufTan. poloneTSi dabrunebisas holuvko xdeba erovnul saqmeTa kvlevis institutisa da eqspres telegrafis (ATE) sawarmos saagentos direqtori. Tumca ki es saagento formalurad warmoadgenda kerZo sakuTrebas, sinamdvileSi subsidirdeboda generaluri Stabis meore ganyofilebis (samxedro dazvervis) mier. poloneTSi im xanad gabatonebuli politikuri situaciis gamo moqmedeba Zalian SezRuduli unda yofiliyo.

    1926 wlis maisis movlenebis Semdeg, rodesac xelisuflebaSi kvlav dabrunda i. pilsudski, situacia Seicvala. 1927 wels TadeuS holuvko daniSnuli iqna sagareo saqmeTa saministros aRmosavleTis ganyofilebis ufrosad, xolo misi mravali TanamSromeli gaigzavna diplomatiur Tanamdebobebze sazRvargareT. maisis Tavdasxmis Semdeg TviTon pilsudski cdilobda, misi pirovneba naklebad SesamCnevi yofiliyo promeTeistTa saqmianobaSi, amitom mTlianad am moqmedebas samxedro sferoSi xelmZRvanelobda generali iulian staxieviCi. oficialurad igi samxedro istoriis biuros ufrosis funqcias asrulebda.AaRsaniSnavia, rom es Tanamdeboba uadvilebda muSaobas am problemaze da amave dros saukeTeso SeniRbvasac warmoadgenda. am sakiTxebiT dainteresebul samxedro pirTa Soris, SedarebiT mcire rols generali TadeuS kaspJicki asrulebda. cvlilebebi Seexo agreTve meore ganyofilebis ufrosobas, sadac 1923 wels daniSnuli polkovniki baieri Secvala promeTeistTa politikisa da ideebis Rrma mcodnem, polkovnik TadeuS Sxaetzelma. radganac sagareo saqmeTa saministro sruliad aSkarad ver uxelmZRvanelebda promeTeis mTel saqmianobas, amitom mas rCeboda ideologiuri saxis formireba. simarTle rom iTqvas am aqciis xelmZRvaneloba generalur StabSi unda yofiliyo, kerZod ki am  mizans yvelaze ukeT pasuxobda meore ganyofileba. PpromeTeuli moZraobis sakoordinacio centris aseTi ganTavseba marTebuli iyo ara marto am Sors gamiznuli gasaidumloebis mizniT, aramed aseve amJRavnebs am moZraobis aRmosavleTSi sadazvervo – diversiuli saqmianobaSi gamoyenebis survils. 1926 wlis Semdeg izrdeba promeTeist erebTan TanamSromlobaze gamoyofili dafinanseba.

       promeTeistTa saqmianobaSi meore ganyofilebis monawileoba ar niSnavda imas, rom  xorcieldeboda namdvili diversiuli moqmedebani. ruseTis winaaRmdeg “ diversia ” emyareboda politikur moqmedebas, romelsac mxari unda daeWira ara rusi erebis emansipaciuri miswrafebebisaTvis.

1928 wels varSavaSi gaixsna “La Promethee”-s filiali, -promeTes klubi. romelic Tavidan sakmaod elitarul organizacias warmoadgenda da aerTianebda  poloneTSi myof emigrantTa Soris yvelaze saxelganTqmul ocdaSvid moRvawes. isini klubis namdvili wevrebi iyvnen, amas garda klubs hyavda  cxrameti sapatio wevri.

       promeTeis moqmedebisaTvis didi mniSvneloba hqonda propagandas, am TvalsazrisiT varSavaSi, 1926 wels gaixsna aRmosavleTis instituti. romlis arsebobis mTavari mizani am saqmianobisaTvis aucilebeli masalis mopoveba iyo. moqmedebda institutTan arsebuli aRmosavleTmcodneobis skolis axalgazrda orientalistTa wre. oTxi wlis mogvianebiT msgavsi dawesebuleba, aRmosavleT-evropis samecniero - kvleviTi instituti gaixsna vilniusSi. romlis bazazec funqcionirebda politikur mecnierebaTa skola, propagandis sxva mimarTuleba hqonda 1925 wels gaxsnil zemoTxsenebul, eqspres telegrafis saagentos (ATE), iseve rogorc 1928 wlidan JenevaSi momqmed sainformacio saagento “ Ofinor ”-s. Aam organizaciebis moqmedebis mizani iyo dasavleT evropaSi promeTeizmis ideebis propaganda da ssrk-Si mimdinare movlenebis warmoCinebiT brZola dasavleTSi arsebul sakmaod Zlier komunistur propagandasTan. PpoloneTSi am problematikas ixilavda 1930 wlidan varSavaSi gamomavali  yovel kvartaluri gazeTi “ Wsxód–Orient ”,

      eWvs gareSea rom promeTeistuli ligis umaRles miRwevas warmoadgenda jer kidev 1918 - 1920 wlebSi kavkasiaSi misi erebis konfederaciis formirebis mizniT mimdinare movlenebis finalamde miyvana. 1934 wlis 14 ivliss azerbaijanis, saqarTvelosa da Crdilo kavkasiis warmomadgenlebma xeli moaweres urTierT - kavSiris aqts. KkonfederaciaSi jer - jerobiT ar iyo gaerTianebuli sasomxeTi, Tumca masSi misTvis adgili ki iyo SenarCunebuli. es kavSiri TiToeul wevrs Sinagani damoukideblobis garantias aZlevda, magram amave dros avaldebulebda saerTaSoriso urTierTobebSi erToblivi politikis SenarCunebas da amasTan igi ganxorcielebuli unda yofiliyo erToblivi konfederaciuli organoTi. sazRvrebis dacva ki evaleboda am kavSirSi Semavali yvela qveynis armiebs. konfederaciis wevrTa Soris yvelanairi konfliqti unda ganxiluliyo konfederaciis umaRles sasamarTloSi, an uSualo molaparakebebis saSualebiT. erToblivad unda yofiliyo damuSavebuli konstituciis proeqti, romelic amosavali wertili iqneboda sakanonmdeblo saqmianobisaTvis calkeul qveynebSi.

ocdaaTian wlebSi polonuri promeTeuli Zalebis TandaTanobiTi Sesusteba SeimCneva. mis msvlelobaze Zalian seriozuli gavlena moaxdina, 1932 wels xelmowerilma poloneT - sabWoTa kavSiris paqtma araagresiulobis Sesaxeb. amasTan dakavSirebiT poloneTis sagareo saqmeTa saministros rac SeiZleba Sors unda daeWira Tavi promeTeul moZraobisagan da amiT igi ufro metad xvdeba meore ganyofilebis Zalauflebis qveS. agreTve, am aqciisadmi cvlilebebs eqvemdebareba poloneTis xelisufalTa jgufis damokidebulebac. pilsudskis gardacvalebis Semdeg, promeTeizmi ufro metad kargavs mxardaWeras generaluri Stabisa da meore ganyofilebis xelmZRvanelobisagan. Uufro da ufro nakleb efeqturi xdeba  polonuri Zalisxmevebi am sferoSi rac Sedegia erTis mxriv germaniis survilisa sakuTar xelSi aeRo promeTeuli moZraoba da garda amisa, Tavad emigraciis mSobel xalxisagan mowyvetisa.

1938 wels SemuSavebuli iqna traqtati miZRvnili poloneT -promeTeuli urTierTobebisadmi. masSi warmodgeneli iyo rogorc ganviTarebis mTeli istoria, aseve misgan gamomavali sikeTe. naSroms yuradReba unda gaemaxvilebina misi mniSvnelobisaTvis, rom aqamde gaweul Sromas azri ekargeboda, Tu igi ufro metad ar dafinansdeboda da aseve Tu uzrunvelyofili ar iqneboda gansakuTrebulad arsebiTi momenti, romelzec iyo damokidebuli mTeli es saqmianoba - “ poloneTis sazRvargareTuli politikisa da diplomatiis mxridan mTeli am saqmis Rirseulad dafaseba ”.

bevri kavkasiis warmomadgeneli gaecno poloneTsa da polonelebs jer kidev pirvel msoflio omamde. varSavis veterinalur institutSi  1891 - 1893 wlebSi swavlobda momavalSi premieri da saqarTvelos demokratiuli respublikis prezidenti noe Jordania. agreTve, poloneTis samefos teritoriaze msaxur ruseTis armiis mraval oficerTa Soris, bevri qarTveli erovnebisa iyo, xSirad maT maRali samsaxurebrivi Tanamdebobebic ekavaT, rogoric magaliTad generali ivane yazbegi gaxldaT, 1897 wlidan igi varSavis arsenalis Stabis ufrosi iyo. varSavis samxedro olqis kvatermistri, mogvianebiT denblinis samxedro komendanti da bolos, 1902 wlidan Caibara varSavis arsenalis komendatoba. modlinis cixesimagris  saartilerio ekipis oficeri iyo kapitani platon miqelaZe. igi monawileobas Rebulobda agreTve germanelebis winaaRmdeg 1915 wels.

1920 wels poloneT - sabWoTa omSi kavkasiidan moxaliseebic Rebulobdnen monawileobas. maTgan umravlesobam es kampania ulanebis TaTarTa legionSi gaatara. 1920 wlis pirvel naxevarSi swored aq, am legionSi gaanawiles kavkasiidan moxaliseebi. eseni iyvnen: azerbaijanelebi, daRestanelebi, osebi, CeCnebi. am polkis likvidaciis Semdeg, aqauri jariskacebisagan Seiqmna 1920 wlis 17 seqtemberSi “mahmadianuri” divizia.  am ganyofilebis komendatad dainiSna kavkasieli, moxalise rotmistri bahaedin emir hasan bei xurSi. am divizionis kadris oficrebi iyvnen aTi kavkasieli da Svidi poloneli. qveoficerTa rigebSic mravali kavkasieli moxalise iyo. zogierT maTgans, brZolaSi TavgamoCenisaTvis ordenebi gadaecemoda. aseTi iyo ufrosi leitenanti gucunaevi Temir bulati, romelic dajildovebuli iqna mamacobis jvriT.

brZolebis damTavrebis Semdeg, mahmadianuri diviziidan ramodenime oficerma, 1921 wlis TebervalSi polonur armiaSi daiwyo kontraqtuli samsaxuri. maT Soris rotmistri xurSi, romelmac garkveuli xnis Semdeg dastova poloneTi, raTa ramodenime wlis Semdeg dabrunebuliyo da xelaxla daewyo samxedro samsaxuri. danarCen oficerTa Soris minimum samma miiRo poloneTis moqalaqeoba da polonur armiaSi msaxurobdnen rogorc profesionali oficrebi

Category: სამხედრო ისტორია | Added by: Giorgi (16-აგვისტოში-09)
Views: 1914 | Rating: 5.0/2 |
Total comments: 0
სახელი *:
Email *:
კოდი *:
შესვლის ფორმა
ძებნა
საიტის მეგობრები
  • Create your own site